rubežninkas

×rubẽžninkas, -ė smob. (1) žr. rubežininkas: 1. M. 2. R182, MŽ242. 3. kas su kontrabanda pereidinėja sieną: Buvo garsus rubežninkas, tai yra nešė prūsinius pirkinius per rubežių TS1901,2-3.